Man nereikia salių,
Blizgančio parketo, –
Valso ar fokstroto
Niekas nebekviečia…
Panardinu sielą
Į erdvę bedugnę –
Prisiliečia žvaigždės,
Apšviečia mėnulis,
Suka, suka, suka,
Visas dangus – šuolis...
Man kasdien prireikia
Smėlio tako gelto, –
Nueinu į pievą,
Kad ramybė dvelktų,
Paukštelis čiulbėtų
Ir į dangų keltų…
Man dar labai reikia
Gimto kvapo – žodžio,
Kai pražysta rožės, –
Daug lengviau kvėpuoti
Saulės pamyluotiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą