Kas pažįsta žemę motinėlę,
Moka pašaukti ją vardu,
Tas turi visą vasarą
Iki pat vėlyvo rudenėlio
Darželiuose gėlių...
Vienos nužydi, tada kitas sėja,
Paremia daigelius,
Nurenka pageltusius lapus
Ir vėl pražysta,
Lyg pavasarėjantys,
Pilnaviduriai,
Nebijantys šalnų…
Saulutė šildo žemę motinėlę,
Dangus palaisto lietučiu,
Gėlė pakyla pastebėjusi,
Kad laikas puoštis
Vėl nauju žiedu…
Visas gyvenimas prabėgo, –
Žemės darželis – toks gražus,
Taip norisi nors rudenėjant
Pabūti tarp visų,
Pasipuošti, kad ir laikinu,
Ryškiai raudonu žiedeliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą