Ramybės valandą

 

Ramybės valandą

Vis tiek mąstau

Apie savuosius ir kaimynus,

Tarsi pirštu pulsą jaučiu,

Kaip jie gyvena.

Tada ir pamirštu

Savo bėdas,

Gyvenimo nesklandumus,

Jų buvę daug nuo pat gimimo…

Ramybės valandą

Suskamba varpas –

Kviečia prie maldos,

Ir joje visus prisimenu, –

Po kelis žodžius

Už gyvus ir jau mirusius...

Ramybės valandą,

Kas yra brangiausia,

Ir tave prisimenu, –

Pasakyk, ar sveikas, gyvas.