2020 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Pandeminis vaizdas – kasdienybė

 


Didžiulis nerimas

Užtvindo sielą,

Kai nematai akių,

Negali prisiliest prie rankos,

Apčiuopti pulsą –

Gyvas…

Liga – ne poilsis, –

Esi palatoj vienas,

Aplinkui – svetimi,

Retai užeina slaugė,

Stiklinė – ant spintelės,

Ir šaukštas nepasiekiamas,

Toli…

Atsiveria palatos durys,

Lauki artimųjų,

Pro jas įeina tik baltas chalatas,

Kaukė – didžiulė,

O akių neįžiūri…

Kažką pasako – nesupranti,

Neskausmingas dūris,

Užmiegi valandėlei

Ir vėl į baltas baltas

Lubas žiūri, –

Sutrikdo tik skambutis,

Negali į jį atsakyti,

Nepasikeli nuo pagalvės,

Jėgų nėra – tyli…

Išeina – užveria duris.



Komentarų nėra: