Iš gyvenimo patirčių

 

Šeimoje dažnokai auga

Vienas vaikas

Ir visas dėmesys – tik jam, –

Tėvelis ir mama

Jam žaislus perka,

Skanesnį kąsnį perleidžia,

Ilgiau ir už rankelės

Vakare palaiko

Ir visos pasakos – vienam…

Senatvė nejučia ateina,

Kol buvo dviese,

Neprailgo vakarai,

Kai pasilieka iš dviejų tik vienas,

Tada jau viskas tampa negerai:

Vaikai, vaikaičiai retai lanko,

Stokoja dėmesio –

Neprisiglaudžia, rodos, neužjaučia,

Nėra su kuo pasidalinti duona,

Parūpsta stalčiuje ir pinigai, –

Jie tarsi auga, bet – per mažai,

Duonai, vaistams,

Senatvei vienišai ilgai taupai…

Jautiesi visada pavargęs,

Ne nuo darbų – minčių,

Nėra su kuo pasikalbėti apie mirtį,

Viskas – blogai, –

Ne veltui sakoma,

Kad senas vėl norėtų būti mažas –

Sugrįžtų nuostabūs laikai.