Dvylikos mėnesių nepakanka,
Kalėdų seniui parašiau
Ir paprašiau dar trylikto,
Kad metai nepasentų,
Nebūtų šalta ir per speigą,
O sniegas tegu lieka baltas,
Nusidažys ir bus gražiau…
Prie tryliktojo reiks priprasti, –
Laikas – vienetas ir trys,
Vienas į duris pabeldžia,
Trys dar seka iš paskos...
Į trobą įsileidau ir pavaišinau
Rojaus obuoliukais – jų gausu,
Kaip sniegenų, atskrisiančių
Per tryliktąjį mėnesį pulku…
Pamerkiau ant stalo rožę,
Pražydinau rausvais žiedais, –
Po dvylikto ateis pavasaris,
Susirinks ir giminės,
Nebus skubos ir nesušals,
Saldainiais vaikus apdalins,
Visi dainuodami pašoks linksmai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą