2020 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Budintiems prie lovų

 

Kada matai šalia,

Kaip kitam skauda

Ir niekuo negali padėti,

Tada jau pamiršti save,

Pakeli stiklinę,

Puspilnę vandens,

Kad neišsipiltų,

Kai ranka silpna

Ima drebėti…

Kiek be praeitų metų,

Neišsitrina paveikslas,

Vanduo – vienintelė pagalba,

Šventa pareiga prie lovos,

Nuolatos budėti…

Kai pats nebegali,

Laipteliai trys – jau per aukšti,

Ima kojos tirtėti,

Skauda širdyje,

Kad neatlikai iki galo

Prisiimtos pareigos, –

Stiklinė dūžta,

Pasipila vanduo,

Ašarų srovė,

Tarsi pro kiaurą rėtį.



Komentarų nėra: