Daugybę metų pas tave ėjau,
Lyg neregys ieškojau
Dingusios monetos,
O tu buvai šalia,
Regėjau sapnuose,
Čiurleno balsas upeliu,
Kur taip baltai pavasarį
Žydėjo vyšnios…
Daug metų linkau prie tavęs,
Gėriau pievų kvapus,
Kaip kvepia tikros mėtos,
Dabar garuoja arbata,
O mintys – tavim pakerėtos,
Jaučiuosi apžavėta…
Daug metų laikas
Skubėjo pro mane,
Nesustabdžiau vyšnių žydėjimo,
Dabar laukiu pavasario,
Kaip ir tada,
Po ja ilgai ilgai sėdėsime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą