Kai nukrenta lapai,
Atsidengia medžių skauduliai,
Samanos tiktai pridengia,
Kas vaikystėje patirta:
Ką nulenkė vėjas,
Kam žemės mažai,
Kurias šaknis kirmėlės pagraužė
Ir nulūžo mietas…
Atsidengia ir viršūnėse lizdai, –
Paukščiai juos palieka,
Šaukdami pulkais
Skrenda, maisto ieško, –
Skrydį lemia ne orai,
Tiktai duonos kiekis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą