Kad neįsisuktų vėjas,
Uždangstau mintis,
Susirandu levandų –
Kvepia iš vidaus,
O liepžiedžio žiedai
Ir nuo žiemos karščiavimo...
Kosuliui numalšinti –
Šeivamedžio žiedai,
Su visais lapais ir šakelėmis, –
Nulūžta lenkiamos…
Rinkau ir vėlų rudenį
Raudonas uogas putinų,
Dedu šiandieną – sriubas pagardinu,
O duonai – kmynai iš laukų,
Vieni jie – šiek tiek karstelėję…
Kol gyvenu,
Uždangstau mintis
Sielos vaistažolių žiedais,
Kai užsimerksiu, tu atversi, –
Ten bus kvapnių,
Beprotiškai saldžių,
Laižyk nuo pakraščių,
O šaukštais ir medus kabinamas
Apkarsta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą