2020 m. gruodžio 22 d., antradienis

Su tavimi kasdieną

 

Mūsų padangėje – daug debesų,

Juos iš toliau atpučia vėjas,

Pakyla iš rasotų pievų

Ir merkia, verkia, liejasi…

Per šitiek metų,

Rodos, išverkiau akis,

Bet vėl pritvino po blakstienomis, –

Tau – skauda,

Tau sunku pakelti naktį,

Kai pasilieki vienas…

Kiek daug vienatvės tarp žvaigždelių,

Nors ryški mėnesiena,

Jis, kaip ir žemė, –

Visai vienas…

Skamba bažnyčiose varpai,

Kaip ir kviečia

Į piemenėlių puotą

Naktį į Kalėdas,

O tu prie stalo – vienas,

Su savo viltimis, svajone

Ir skausmu

Kiekvieną mielą dieną.



Komentarų nėra: