Tulpių rasos

Išsiskleidė tulpių

Nuostabūs žiedeliai,

Suvilgė rasa kojas,

Atsigėrė ligi soties

Ir lietaus lašų,

Padėkojo pirma saulei,

Paskui skaisčiai žemei,

Prisiglaudė prie jos,

Kaip mes visi…

Nejaugi baigia nužydėti

Ir mano gyvenimas,

Suvilgytas rasų,

Taip šalta kojoms,

Kada rytais brendu…

Koks ilgas, rodėsi, kelelis,

Kiek daug takelių nežymių,

Kiek buvo skinta tulpių

Ir padovanota motinėlei,

Priklaupta prie brolių,

Seserų…

Oi, slėpčiau veidą

Tarp visų žiedų,

Kad nematytumei rasos,

Suvilgytos skausmu.