Renkame
gėles į puokštę,
Į
save tik panašias,
Prie
medžio irgi stovime,
Šakoto, kaip ir mes…
Auginame
namučių draugą,
Paglostome,
–
Tokie
panašūs mes abu,
Neklausiame,
koks – jis,
Ką
mąsto
Ir
apie mane…
Išsirenkame
žmogų
Ir
vis lenkiame,
Lyg
šaką karklo,
O
jis, nors panašus,
Bet
atskiras,
Ne
toks, kaip aš…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą