Išlyginkim raukšles

Mylėk save, –

Su saule niekas

Žemėj negyvena,

Ir ji, ir žemė sensta,

Bus kažkada ir pabaiga,

Tik mūsų laikrodis

Sparčiau tiksena,

Tausok save…

Žiūrėk į vandenį, –

Ir ežerai nusenka,

Ir upės kaičia

Šimtmečių vagas,

Bet lieka drėgna žemė,

Kartais ir dykuma,

Palik visur beeidamas

Savo pėdas…

Medžių viršūnės linksta

Per įprastas audras,

Kol juos išverčia,

O kaip giliai atrodė šaknys,

Suspėk per savo amžių

Palikti atžalas, –

Mylėk save…

Žiūrėk – obelys žydi

Kiekviename sode,

Miške – laukinės,

Atneštas grūdas dygo,

Sėklas vėl birens

Arčiausiai kelmo,

Prie liemens…

Paliesk šakas, įsiklausyk,

Kaip šnara rytas,

Gyvasties upelis šnibžda

Gražia minčių seka, –

Viskas priklauso nuo tavęs,

Mylėk visus ir viską,

Pradėk tik nuo savęs.