Lietuvos skauduliai

Ne iš istorijos vadovėlių,

Bet iš artimųjų,

Žinojau apie praeitį

Tėvelių giminių,

Jie bėgdavo nuo vargo

Į Braziliją, Ameriką

Dar nuo caro laikų…

Du karai negriaudėjo

Garsiau ir už perkūniją,

Negrįžo po audrų,

Kitus išrovė iš šaknų,

Neliko palikuonių

Ir atmintis išdilo apie juos,

Lyg šalna nuo langų…

Kas iš Sibiro negrįžo,

Kova – be ginklų

Ir taikos metu,

Likimo dalgis kerta

Nieko nežiūrėdamas,

Dabar vėl spengia ausyse, –

Ligos – atvežtinės,

Pasaulis – toks nestabilus…

Išeinu į mišką

Ar prie ežero krantų,

Ten – tokia ramybė,

Istorijos ir vadovėlyje

Nieko panašaus neatrandu.