2017 m. birželio 20 d., antradienis

Vijoklių takais



Vijokliai – tai maži vaikai,
Kol dar po žemę ropinėja,
Jaunystė kyla taip aukštai,
Kad nebemato kojų...
Ten paukščiai peri,
Čiulbančių – pulkai,
Naujus vilioja,
Vijoklių uogos gan ilgai
Maitins atskridusius
Į paukščių rojų...
Per mišką tiesiasi takai,
Per paparčių vasarojų,
Miega, kaip vaikai,
Vijokliais apsikloję.





Komentarų nėra: