2017 m. birželio 14 d., trečiadienis

Audroje




Vakar neskubėjau,
Prižiūrėjau vėją,
Kaip jis žiedus barstė,
Nieko negailėjo...
Krito liūdni lapai,
Net mažos šakelės,
O audra užpuolusi
Nuplėšė ir nunešė
Visą šaką žalią...
Šiandien vėl nueisiu
Prie gražaus medelio
Ir jam pasakysiu,
Ko man širdį gelia...
Mes abu – vienodi,
Aš ir tu kas dieną,
Nuo audros nesaugo
Mūsų niekas niekas...
Lekia, plyšta skiedros.


Komentarų nėra: