2017 m. birželio 21 d., trečiadienis

Saulės prieverpstė


Albinui Šileikai

Mūsų žemė – viena,
Viena saulelė – danguje,
Kaip mėlynos našlaitės
Aptvertuose darželiuose,
O mes vis piešiame,
Skaptuojame ant medžio
Bent kelias saules,
Bet smeigiame į vieną žemę,
Lyg vieną širdį,
Kas tiktai yra joje...
Tai – medžio atmaina
Ir naujas jo gyvenimas
Saulutės šviesoje.
Aukštai gal net ir žvaigždės verpia,
Kaip mūsų senolė
Naktį,
Prie balanos,
Žibalinės lempos
Vaikaičių spiečiaus
Apsuptyje.





Komentarų nėra: