2017 m. birželio 27 d., antradienis

Praregėjimai



Nesmagios kalbos ir paradai,
Kada – po laiko
Ir nebežino niekas,
Kur kas veda...
Kada už mirusį
Vis šaudomi saliutai,
Tarsi į dangų
Leidžiamos žinutės,
Kad niekas laiku nesuspėjo,
Gerai suprato padėtį,
Drebėjo...
Dažnai ligonį net iš lovos kelia,
Kad eitų ir be sąmonės
Į doros kelią,
Neštųsi savo kryželį,
Kai šis jau nieko nebegali...
Kas tai?
Gal gėdos jausmas varo?
Bejėgiai mes,
Kaip šunys dvaro?



Komentarų nėra: