2017 m. birželio 15 d., ketvirtadienis

Taip guodžiamės...



Ona Baliukienė

Dažnai lieki
Vienas su savimi,
Reikia švelnumo,
Kokio visiems trūksta,
Net savo galvą glostai,
Pagalvę apkabini,
Ir nežinia,
Kas laša tau per skruostą...
Tada jauti,
Kad žemė apvali,
Beeidamas sutiksi,
Kas nesumerkia bluosto,
Pasižiūrėsi į akis,
Paguos
Ir tu jį guosi...


Komentarų nėra: