2017 m. birželio 17 d., šeštadienis

Mano gyvenimo vaizdeliai


Vertybės

Mažas vaikas niekada negalvoja apie save, jis tik stebi suaugusius, už jį vyresnius. Nesmerkia, nekaltina, nes neturi patirties ir negali palyginti. Yra net terminas – jauniausio vaiko sindromas.
Kai augau, mačiau tik savo artimuosius, kurie buvo daug didesni, savarankiški, kaip tada atrodė, neklystantys. Kaip elgėsi, negalvojau...Tik paauglė pradėjau kariauti dėl vietos po saule. Mokykloje atrodėme visi lygūs, bet buvo miestelio vaikų, kurie geriau aprengti, gyveno savo namuose, o ne bendrabutyje, kur sapnavau artimuosius...Draugus rinkausi ne iš klasės, bet prie širdies buvo tie, kuriuos mačiau šalia, dieną ir naktį...Gal ne aš rinkausi žmones, bet jie rinkosi. Instinktyviai jaučiau kažkokią atskirtį, kad neverta geresnio gyvenimo, nors labai stengiausi įtikti, padėti negalvodama apie save...Vis dar negalvodama. Esi mažesnė už kitus, nors visi – vienmečiai.
Nevertas...Ko nevertas? Pradėjau suprasti, kai kartą vienas to paties bendrabučio draugas, kai jau buvau studentė, nužvelgė mano pačios siūtą paltą ir pasakė:“Kaip tu atrodai? Žiūrėk, kitos pasidažiusios, šukuosenos kirpykloje“...
O aš išlydėdavau drauges į šokius ir visas kambario, net kurso drauges sušukuodavau, pati likdavau ir skaitydavau, rašydavau sau eiles apie meilę ir namiškius, takelius, kuriais bėgdavau pas juos, kai galėdavau parvažiuoti. Negalvojau ir tada, ko verta. Išrinko draugai, tiksliau, draugės, seniūne, nes vyrai kurse buvo tik du, nelabai ką ir įsimylėsi. Turėjau lankyti kiekvieną paskaitą, vesti lankomumo žurnalą ir duoti dėstytojams, kad pasirašytų. Juos turbūt dekanas vertino...
Turėjau vaikystės meilę, todėl ir nereikėjo nieko daugiau, ištekėjau po keliolikos metų už jo ir labai vertinau savo šeimą. Dar kažkada perskaičiau, kad geriau mirk, bet nebučiuok nemylėdamas...Įsikaliau į galvą iki šių dienų, suprantu, kad tai - didžiulė vertybė. Daug ką reikėjo iš naujo įvertinti...Netgi save.
Po daugybės sukrėtimų ir praradimų atradau kitą posakį, kad žmogus vertas tiek, kiek save vertina. Gal kažkur girdėjau ar skaičiau, neprisimenu...
Įvertinkite.


Ona Baliukienė

Komentarų nėra: