2017 m. birželio 16 d., penktadienis

Mediniai kryžiai mūsuose




Prisiglaudžiu prie medžio,
Ant kurio jau auga
Samana žalia,
Jaučiu jo gyvą šerdį,
Kaip motiną,
Kurios seniai nėra,
Lyg šiurkštų nuo darbų
Tėvelio delną
Ir debesėlį danguje...
Dažnai mąstau,
Ar taip jau šventvagiška
Garbint ąžuolą, –
Medinis kryžius pakelės
Senesnis už mane,
Gražus ažūras viršuje –
Su saule ir kryželis
Mėlyname fone.
Dabar vaikaitis klausia:
– Kas ten, toks mažas
Guli koplytėlėje?
– Dievo sūnus iš ąžuolo,
Vaikel...








Komentarų nėra: