2017 m. birželio 23 d., penktadienis

Marčios Lietuvos



Dar po kiekvienu langu
Ir mano kieme
Žaliuoja rūtos,
Dygsta mėtos,
Kuoleliais pažymėtos
Gėlės nematytos
Iš užjūrio ir tolimų kraštų,
Pripratintos prie mūsų
Baltųjų žiemų,
Prie dilginančio šalčio,
Pavasario spyglių,
Rudens grublėto...
Vardai – neįprasti,
Sunkiai ištariami,
Daug ilgesni už mūsiškių marčių,
Kurioms vis rūpi rūtos,
Žalios mėtos...





Komentarų nėra: