Skaičiau
„Mažąjį princą“,
Paskui per
dykumą
Jau
keliavau,
Prisiminiau
tik rožę pasodintą,
Todėl
namo atgal grįžau,
Nes ne
viena, jauna buvau,
Lydėjo
mane meilė
Per tuos
visus metus,
Kur
keliavau...
Po
pusmečio gimė vaikelis,
Jį
mylavau ir bučiavau,
Tai buvo
ir pirmagimis,
Tada ir
supratau,
Kad jis -
tai mano rožė,
Kuris ten,
stepėje,
Buvo
miražas,
Dabar
apsidžiaugiau,
Kad ne
viena likau...
Kai senas
daigas vysta,
Sodiname
naujus,
Dabar
turiu ką laistyti -
Mažuosius,
jaunučius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą