Paskendau
mintyse,-
Kaip
Neryje paskęsta
Kiekvieną
vakarą
Spalvingi
žiburiai,-
Tada ir
byra ašaros...
O gal
tiktai sūrūs lašai?
Kitaip
širdis neišlaikytų,
Pečiai
nebe pakeltų
Naštos,
kurią nešu,
Kaip
tekančio vandens,
Kuris vis
liejasi
Per taurės
kraštą,
Todėl ir
nekeliu,
Nesakau
tostų,
Kol savo
kranto nematau.
Paskęsta
muzikos akordai,
Nes čia
ir Filharmonija,
Senas,
didingas pastatas,
Kitoje
gatvės pusėje
Dar
naujesni,
Koncertų
salėse kartoja amžius,
Ko
neprisimena maži.
Seku dabar
tau savo pasaką
Ir tegu
klausosi Neris.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą