Gyva tiesa

Tiesa gyva,

Svajonės gyvos,

Kada jos skelbia meilę,

Atlaidumą artimo;

Niekas net karo nelaimėjo,

Nors ir liko gyvas,

Su nuleista arba pakelta vėliava...

Kai nužygiavo armija,

Laukus arti reikėjo,

O joje kardas

Prieš plūgą žibėjo...

Atšipo arklas

Ne nuo žemės akmenų,

Tik nuo skriaudų artojo,-

Jo prakaitas ir arimus žymėjo,

Kaip biržė iš šiaudų...

Tiesa tik stovi kryžkelėje

Nekaltu kryžiumi

Su rūtų vainiku žaliu...

Toliau vėl einame

Tiesos keliu.