2013 m. gruodžio 22 d., sekmadienis

Amžinas esi


Su Tautvydu Kontrimavičiumi

Kiek metų reikia,
Kad iš nakties pareičiau,
Kad pamatyčiau šviesą
Savo akimis,
Suprasčiau širdimi,
Kad nuo tada ir amžinas esi...
Tenai, kur užgimiau,
Mano pirma aušra -
Mažas trobelės langas
Prie kūdros, meldų pakrašty,
Ten medžiai jau užaugo,
Senieji senokai nudžiuvo,-
Jie taip ilgai lapojo,
O aš dar gyvenu...
Mano pirma ligoninė,
Pirmasis gydytojas,
Kuris nustatė diagnozę,
Kad esu gimusi,
Kur vandenų akis gili...
Pirmasis kelio kilometras -
Nuo sodo vyšnios iki obelies,
Iš kalno upeliukas išteka,-
Ten jo pradžia
Ir mūsų abiejų
Gyva vandens tėkmė.
Mano kelionė – senas spidometras,
Nėra šviestuvų, nėra ir taksi;
Kelioninis krepšys – be ratų,
Tik duonos kriaukšlė pusryčiams,
O vakare jau uždirbta
Juoda riekė.
Gyvenimo kelionė tęsiasi,-
Čia kreivas posūkis
Ir vėl tiesi gatvelė
Per kalnelius ir skersgatvius,
Kur byra smėlis,
Nes mano grindinys -
Tai akmenimis grįstas kelias,
Su giliomis, oi, giliomis ir duobėmis...




Komentarų nėra: