Pavasaris
arba ruduo
Man
primena vaikystę,
Pražydusias
gėles
Ir pirmąją
vaivorykštę;
Ji krenta
iš dangaus,
Dienovidyje
trykšta
Ir
susijungia su žeme,-
Kaip meilė
nuotakos -
Be saiko
ryški...
Balta jos
puokštė krenta
Į glėbį
kitai,
Kuri
norėtų šįmet ištekėti,
Mylimąjį
pamatyti...
Oi, visą
vasarą einu
Per pievų
žalumas gėlėtas,
Nėra kada
žiedais gėrėtis;
Ruduo –
gėlių mama,
Kada
prisėdus reikia pailsėti.
Pabūsiu
tau žiemos gėlė -
Už lango
daugiaspalve orchidėja,-
Jinai ne
mūsų,
Tik kitų
kraštų marti,
Šiltų
rankų auginta,
Kalėdinė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą