Sodiname
medžius
Ir sėjame
gėles,
Dar tvorą
piname,
O žiema
turi savo
Ledinius
namus -
Ji atvira
ir skuba,
Kad
pasidžiaugtų ja visi,
Kol
nenutirpo sniegas...
Padaro net
žvaigždes ant žemės,-
Krenta,
krenta snaigės...
Žolės
kupstai
Pavirsta
kaip iš pasakos,
Kas žiūri
sau po kojomis,
O iš
dangaus
Vis
krenta, krenta...
Gal ne
sniegas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą