Visi - Dievo vaikai

Visi mes – Dievo tvariniai,

Žemės vaikai

Ir dangaus akys,

Kiekvienas, pašauktas tėvų,

Išvysta savo šviesą,

Kaip žiburėlį laiko

Savo gyvenimą.

Šis kelias – vienas

Į saulės nušviestas gatves

Per akmenėlių gruntą,

Kai kojas gelia,

Sėdame pailsę,

O pailsėję einame.

Ne visiems duotos akys,

Ne visiems duotas balsas,

Ne visi turi kojas,

Bet širdis bėga,

Tarsi ciksi laikrodis -

Tai mūsų LAIKAS,

Kad savo vietą rastume,

Sukurtume,

Paskui ramiai

Išeisime...