Likimo paslaptis

J. S. Bachas

Koks ilgas pažinimo kelias,

Kol pereini per savo

Žemėj skirtą kelią,

Kol suskaičiuoji danguje žvaigždes,

Kiek jų skaičiuoti akys gali.

Paskui nešiesi svajones

Per laužo ugnį,

Kol pasiimi švieselę

Ir įbrendi į upę,

Kur nėra nė liepto,

Nėra ir takelio,-

Jis nežymėtas,

Spindi tik žvakės šviesa,

Kurią turi vien širdyje -

Kitas nemato, to nelemta,

Niekas to negali,

Tiktai dangaus didybės

Esame mes valioje.

Nukrenta paskutinė kometa

Už horizonto žalio

Ir lieka paslaptis,-

Kur tavo pelenų taurė -

Į žemę kasa ar į dangų kelia.