2013 m. balandžio 22 d., pirmadienis

Šypsausi, ar matai?




Jei šypsosi tik lūpos,
Nieko dar nesako,
Kad esu laiminga
Ir šviečia iš vidaus...
Kai debesys uždengia saulę,
Pilkėja žvilgsnis
Ir žemės akys merkiasi,
Nepadeda mėnulio šypsena,
Nes per daug blanki
Ir man, ir tau.
Dainuoju rytdieną,
O iš paskos praeitis velkasi...
Oi, netekčių tiek daug,
Kad gali lūpos užsičiaupusios
Net pasakyti daug daugiau...
Ko reikia šypsenai,
Kad ji tave prikeltų,
Prie bendro židinio pašauktų
Ir pamyluotų, ir priglaustų,
Kiek reikia ašarų iš sielos gilumos,
Kad viską nuo širdies nuplautų?
Juk reikia ir tokio lietaus...
Matai, ir vėl šypsausi.



Komentarų nėra: