Atleiskim
nuodėmes,
Visus
paklydimus,
Kaip mums
atleido,
Kai išėjo;
Surinkim
akmenis
Nuo viešo
kelio,
Kuriuo
visi mes ėjome,
Padėkime
prie tako
Vieną
ženklą -
Pilką
akmenėlį,
Kad vėl
galėtų
Visi
grįžti,
Nors ir
toli nuėję.
Sustokime
prie kryžkelės,
Pakelkime
rankas,
Pavirtę
kryžiumi
Stovėkime
ir maldoje
Su
ąžuolais kaktas surėmę.
Uždegu
žvakę,
Šviečia
paskutinė valanda
Ant balto
smėlio...
Atleiskit,-
Einame
visi į ten,
Iš kur
atėjome.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą