2013 m. balandžio 21 d., sekmadienis

Du gyvenimai




Karžygiui reikia žirgo,
Artojui – arklio,-
Vienas per kliūtis šoka,
Kitas vagą verčia,
Kad aviža išdygtų,
Reiks abu pašerti...
Iš tolimos kelionės
Grįžta ristas,
Jo sušukuoti karčiai
Ir pasitinka mylimą prie vartų,
Paglosto net ir apverktą,
Viską atleidžia,
Pataiso patalą,
O žirgas riečia sprandą,
Vėl į kelionę
Paskui paukščius skrenda,
Prie durų lieka
Prikalta auksinė pasaga...
Su arkliu avižą nupjauna
Ir suveža į jaują -
Nieko laikas nepakeičia.




Komentarų nėra: