Iš gyvųjų minčių

Viskas prasideda iš prigimties -

Skaudi ir varginga būtis,

O norisi aukštai pakilti,

Tada ir stengiasi net iš peties

Ir iš visų jėgų

Už ko užsikabinus dirbti...

Kai kiek pakylama virš giminės,

Net gėdos jausmas

Neapykanta pavirsta,

Kad kliūva skeltanagiai asilai,

Kurie nemoka lygiai atsispirti...

Net skrisdama kregždė

Pažiūri iš aukštai

Ir ima mintį piršti,-

Kam veisiasi ant žemės asilai,

Reikia jiems odą dirti...

Oi, daug ir asilų

Norėtų kregždėmis pakilti,

Bet jų kanopos aria žemę,

O tik balti žirgai

Pegaso sparnais švilpia...

Kregžde būtų gerai,

Bet žemėje ir asilas

Net labai reikalingas -

Dirbti...