Vakaro regėjimas

Gražiausias vaizdas,

Kai dangus toks garbanotas,

O saulė pasileidusi kasas

Per visą dangaus plotą,

Nes vėjas jau nutyla vakare...

Prieš ją visi bejėgiai -

Įsimylėję net ir vieniši,

Pakilę svajomis

Į pat dangaus mėlynę

Pamato žemės burtus,

Juk meilė - su mumis...

Tada tik pajunti,

Kad galva sukasi,

Kai saulė rieda dangumi

Ir debesėlį supa

Nubėgęs vėjas ten,

Toli, toli, toli...

Gražiausia žemėje,-

Kada matau melsvas

Kaip lino žiedas tavąsias akis...