2013 m. balandžio 23 d., antradienis

Du gyvenimo tarpsniai




Perpus gyvenimo nedalinau,-
To niekas neišmokė,
Nei vėtrų supama šaka
Man to nesakė...
Su ja supausi ir likau,-
Kaip perlaužta perpus -
Visai kitokia...
Dvi mano pusės -
Tai upelis ir krantai,
Juos sujungiau banga,
O ji pašokusi
Atsitrenkė į akmenį
Ir pajutau, kad pakilau...
Iš dugno ir išmokau
Srovių kalbos kitokios.
Du šalia medžiai -
Jie, po vienas kito dygę,
Perpus gyvenimo vaga vingiavo,
Savo šakomis šešėlį brėžė,
Bet buvo ir vaivorykštė aukštai,
Į ją žiūrėdama ilgai
Vis jos abu kraštus mačiau.
Oi, spalvos buvo ir kitokios...




Komentarų nėra: