Gyvenimas
– puošnus,
Raudonomis
aguonomis pražysta,
Vėjui
papūtus
Nuneša
jų žiedlapius,
Suplūkia
lietūs.
Po
vieną jos nežydi
Renkasi
draugus,
Iš
vienos šaknies – ne vienas žiedas,
Pražydusi
gėlė
Sulaukia
šilumos
Ir
meilės iš dangaus,
Kuri
jai pažadėta…
Kodėl
tu nesakai,
Kad
aš gražiausia iš visų,
Gal
gėdijaisi
Ar
kitą dar gražesnę pamilai,
Nukrito
ašara , –
Kaip
žiedlapis…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą