Pamilau vėją

Mažiau kvapų – alyvos nužydėjo,

O liepų šakose tyla,

Pajudina jas vėjas

Ir nupučia rasas,

Žemėje rasakilas prikėlė,

Kiekviename lape – po lašą

Skaisčių ašarėlių...

Nuo pat pavasario rinkau

Dobilų penkialapius, –

Tiek laimės jie žadėjo,

Alyvose krūmuose skendau,

Pakalnutes pasveikinau

Ir tos jau nužydėjo…

Dar bus žiedų iki rudens,

Brisiu ir per pievas,

Čiobrelių kvapas nuo mažų dienų

Į širdį įsigėręs.

Oi, smilgos, ramunėlės,

Pirmos – šlamančios,

O antros – burtus sėja…

Patyliukais tik tau sakau,

Kad myliu vėją.