Mūsų
gyvenimo istorija – nesugalvota,
Neišlaužta
iš piršto,
Kaip
siužetuose romanų,
Kur
daugel ponų ir tarnų…
Mano
istorija – sava
Ir
tau, kaimyne Motina,
Kurią
kasdien matau
Kiemely
ant suoliuko,
Kur
žydi alyva melsva
Su
daug žiedų…
Vis
praeinu – nenuskinu,
Daugelis
pro jas praeina,
Nesustoja,
Neieško
laimės tarp žiedų,
Ji –
akyse vaikų...
Palabina
ir moteris
Juk
ne kiekvienas,
Galvoja
apie savo MOTINAS,
Paskendusias
alyvose,
O jų
šimtai – visų spalvų...
Laimingų
metų su visais vaikais
Visoms
linkiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą