Iš gėlynų

Pripranti gyvenime prie smūgių,

Praradimų būna kelyje daugiau,

Kai grįžti namo, atsirenki,

Ką parsinešei ir kas brangiau.

Nevežu iš svetimų kraštų

Nė brangių suvenyrų,

Dovanas palieku,

Kur nakvojau – atvirai,

Pakeliui gėles vis išbarstau,

Gal taip iš dangaus paliepta,

Kad suskurčiau gėrį ne tik sau.

Žodyje paskęsta mintys,

Ne po vieną raidę užrašau,

Kada pašaukiu, jos atsiliepia,

Naujame lape gerus žodžius rašau,

Kam patinka, skina visą glėbį,

Man užtenka tik vienos,

Tik tau.