Druskininkų bažnyčios tyloje ir maldoje

Lietuva

Oi, kokie mūsų

Miestai ir miesteliai!

Važiuoji ar eini,

Visur – sodai darželiai,

Vasarą žydintys,

Nors žiemą apsnigti…

Keičia žemė rūbą,

O aš savus keičiu,

Kai šalčio bangą nusipurtau,

Oi, oi, kokia graži!

Koks trumpas tas pavasaris,

Kaip ir gyvenimas,

Žiūri – varveklis paluby,

O stogas – kiauras,

Šviečia saulė,

Vakarę sutinki…

Dabar jau ranką

Prie krūtinės spaudžiu,

Bažnyčioje – žegnonė,

Kad būtume geri,

O ten ir amžina ugnelė

Uždegta plevena,

Tylu tylu tylu, –

Jos nepasiekia vėjo sūkurys...

Oi, kaip bijau užpūsti,

Sulaikau net kvapą

Ir vargonams grojant,

O ausyse vis skamba

Mamos ir mano

Ratelio dūzgesys.