Sugriūva
pilys,
Kelis
amžius statytos,
O
ant jų pamatų
Išauga
vėl kita karta;
Mūšio
arenų vietose
Auga
skurdi žolė, pilka...
Medžiotojų
laižai
Užgęsta
vietoje,
Tik
vėjas pusto pelenus
Ir
abejingas lekia,
Kur
nauja auka...
Kraujo
klane
Išdygsta
medis, gėlės,
Aplink
žolė žalia...
Bet
užkariautojų paminklai
Stovi
amžiais,-
Kokia
gyvenimo beprasmė grimasa,-
Nors
juos sukrovė
Kaip
ant ugnies laužo
Vargo
minia...
Nemiršta
muzika,
Išminčių
žodis,
Net
ir sudeginta knyga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą