Tarmes šakas

Užauga trys beržai

Vienas in kitų taip panašūs,

O mostai ir kalba

In mūsų tarmį neša...

Sava miški šaknis inlaide,

Bet laikas iškase

Ir nuneše in kitų kraštų...

Prigija, auga

Net ir saulėtekį pasveikina;

Dabar nebegirdžiu ošima

Gimta sodžiaus,

Neišgirstu, kaip svirtis girgžda

Anykštėnų kalbų...

Maži berželiai

Pre jų šona tarpsta

Ir dainas tas venodas,

Kų visi miesti kalba,-

Nulinka šakas,

Šaknys apkarpytas,

Kadu sadina

Plikus kelmus...

Nebeprikelsma.