2013 m. lapkričio 26 d., antradienis

Pasaulio žmonės


Marylove

Po vieną snaigę surinkau,
Vainiką tau nupyniau,
Po visą saują sėmiau,
Puokštę padariau,-
Po visą platųjį pasaulį
Mano vaikai išsiskirstę,
Todėl tiek reikia sniego
Ir kalnų, upokšnių,
Kad padalinčiau, nors po vieną,
Ir pas mane sugrįžtų,
Kai atitirps ledai.
Nešalta, kada namas
Turi stogą,
Kai šalia jo balti beržai,
Bet dar gražiau,
Kada susprogsta
Žalieji pumpurai...
Tada pasitinku pasaulio nuotaką,
Kai baltas beržas supina kasas,-
Kaip mano vartų vėriniai,-
Čia žydi jazminai.


Komentarų nėra: