Žiema, ateik

Kai sniego patalas

Ant lygaus lauko,

Galvos nuo balto kupsto

Pakelti negaliu,-

Toks klampus miegas -

Be jokių sapnų.

Bėgu prabudusi

Į aukštus kalnelius,

Kur sidabru taip žėri

Pušys ir eglutės,

Oi, driekiasi balti karoliai

Nuo pusnies

Iki kitos pusnies...

Kas gražiau gali būti,

Kai širdyje dar tiek ugnies.

Kada ilgas ruduo,

O šlapdriba, vėl lietūs

Uždelsia žiemai kloti patalus,

Žiūriu į dangų,

Ten visada gražu, kai giedra,

Kalneliai rieda, rieda

Kaip dievo avinėliai

Į žiemos speigus,-

Jiems nebaisu.