Ryto saulė

Po kojomis jau snaigės,

Jas vėjas pasiūbuoja

Ir neša per gatves,

Nukritusios ant veido

Pavirsta lašeliu,

Nurieda lašai skaidrūs

Ir širdyje ramu...

Saulė rytais prašvinta

Ir slepiasi virš debesų,

Kad jie turėtų laiko

Apkloti žemę

Baltu apklotu.

Kiekvienas baltas daiktas

Man primena metus,

Kada basomis vaikščiojau

Po kiemo smiltis,

Upelio tyro, kaip vaikystė,

Gelsvus akmenėlius.

Dabar galvą pabarstė

Vėjas, snaigių lietus,

Bet laikas neapkarto,

Kai sieloje šviesu.