Negi
utopija pražuvo?
Gimtinė,-
Kur pasėji
grūdą,
Jis
išdygsta -
Sauja
gili, plati -
Paiimi
dalgį rudenį
Ir
nukerti.
Pasistatai
sau namą,
Duoną
iškepi,
(Čia
šulinys prie kelio)
Ją
pašlakstai,
Kad būtų
net pluta trapi,
Į darbą
vis kasdien
Savo keliu
eini...
Aptiesi
staltiesę,
Dar tų
laikų išaustą,
Kai buvo
giminė garsi,
Sukvieti
gimines, geri ir valgai,
Kas jau
yra ant stalo,
Su
džiaugsmu sulauki,
Kada
ateina iš mokyklos
Tavo vaikų
būrys.
Juos mokai
persižegnoti
Ir duoną
– darbą
Visada
pagerbti,
Bet
nesiskolinti:
Ką pats
uždirbai, tą turi,
Kas lieka,
pasidalini.
Konferencija Seime
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą