Užuojauta Latvijai

Nelaimė - ne viena;

Kada vienas žmogus,

Palieka žemę,

Lieka šeima be tėvo,

Motinos,

O tėvai – be vaikų,

Kuriuos labai mylėjo...

O čia - jau dešimtys,

Kiek žvakių, tiek širdžių,-

Net šiurpulys per nugarą nuėjo.

Žmonių klaida,

Kai namas pastatytas

Į šipulius byrėjo,

O kažkas pelną suskaičiavo,

Kad pigiai tos statybos,

Kur dabar tyla atėjo...

Oi, dega žvakės languose

Ir degs labai ilgai,-

Nekaltos aukos,

Aukuras ant jų kapų,

Kurie išėjo.