Mano "vaiko" vaikas-Kernius -
Nuo Kernavės kelias artimas;
Ten jį krikštijo, dainavo
Ir karaliumi vainikavo.
Ąžuolo vainiką pynė
Ir ant žirgo užsodino.
Dabar joja lietuvaitis
Ant arkliuko savo sparčiai -
Dviejų metų jis sulaukė
Ir „Ant kalno mūrai“ traukia.
Jam kitų žaislų nereikia,
Kad tik mamos žirklės, peiliai.
Tėtis juos dažnai galanda,-
Oi, ir duos visiems į sprandą...
Dar pamokys ir sesutes,
Kaip tikrais lietuviais būti,
Kaip mylėti ir kaimyną,
Kuris doras, meilę žino.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą